Brazilija

Artimiausias gyvenamas taškas - "Hotel do Capitao". Tikiu, kad artimiausiu metu šiam viešbučiui gali tekti didinti kambarių skaičių, nes nebeįmanoma sutalpinti pageidaujančių apsistoti, suprantama daugumas iš jų kaitserfingo mėgėjai, profesionalai ir šiaip prijaučiantys. Ne be reikalo apsistojome šioje vietovėje ilgesniam laikui, nors, jei būtume suradę (mes ir neieškojom J) privatų gyvenamą sektorių, neabejoju, būtume praleidę laiką dar smagiau...

Vandenynas pakyla ir atslūgsta du kartus per parą, šie intervalai dėsningai kartojasi, todėl numatyti šiuos procesus, nėra sudėtinga. Atoslūgiui artėjant prie apogėjaus, jį pasiekus ir pradėjus kilti vandeniui, procesas vyksta apie 4 valandas, per tą laiką vandens paviršius nuo kranto iki koralinio rifo (apie 300 metrų) visiškai lygus, toliau 3-4 eilės bangų, kurios sudrumščia užsitęsusią ramybę, už jų, pasijaučia vandenyno jėga.

LAISVALAIKIS: gulėjimas hamake, trynimasis po egzotišką miestelį, kuriame vyksta tūsas - šokiai, dainos, estrada. Didžiausias kaifas - išsinuomotu motociklu varinėti vandenyno pakrante, to apibūdinti neįmanoma, jau vien ką reiškia tai, kai žinai, kad tai nedraudžiama ir joks "agurkas" (suprask: policininkas) ar koks "žaliasis" neišoks iš pakrūmės ir nesivys per visą pakrantę su baudos kvitu! Jokių vairuotojo pažymėjimų, jokių šalmų, tik daug gero (ir pigaus) viskio J ir pirmyn su vėjeliu! Su internetu nėra problemų, viešbutyje ar miestelyje, visur jis yra, nors jo čia kaip ir nepasigendi... Norintiems išmokti portugalų kalbą, čia pačios geriausios sąlygos, kokiu būdu? Aplink knibžda pulkai merginų, kurios su mielu noru jus pamokys, ir ne tik portugalų kalbos J Beje, visada akcentuojama, kad tai daroma altruistiniais pagrindais, tai, kad kasdien gali tekti už šią altruistiką pamaitinti vietiniame restoranėlyje visą pulką merginos giminaičių, o miestelio parduotuvėje ją aprengti (nepergyvenkite, šioje vietovėje vienintelis drabužis - maudymosi kostiumėlis ir tapkės), yra laikoma tik nedideliu prezentėliu už teikiamus malonumus J

Iš lankytų vietovių įsimintiniausia - Jericoacoara, prieš 15 metų tapęs windsurferių spotu, dėl pakrantės išlenkimo, čia vėjas traukia labai smagiai, taip smagiai, kad kaitsurferiai čia net nelenda (o gaila). Ši vieta yra ~320km nuo Fortalezos, kelias beveik iki pat miestelio asfaltuotas, pavažiavus apie 10 km kaimo vieškeliu, atsiduri prie smėlėtos kopos, apie 2-3km pločio, kurią įveikti galima tik su visureigiu, galima bandyti įveikti šį ruožą lengvuoju automobiliu, tačiau yra tikimybė ir nedavažiuoti (mums pasisekė tai padaryti be didelių nuostolių). Apskritai manau, kad kelionė per kopas į šį kurortą paliko vieną iš didžiausių įspūdžių, kurį, beje, susiorganizavome patys. Negalėjom patikėti, kad iki tokios žinomos vietos nėra kelio, į ten kursuoja spec.transporto priemonės, labiau primenančios gyvuliams transportuoti, nei žmonėms, tačiau turistai tuo mėgaujasi. Miestelyje, kaipo tokių gatvių nėra iš viso, yra tik smėlio takeliai, kuriuose klimsta kojos, tačiau tai netrukdo susikoncentruoti vienoj vietoj daugybei pansionatų, kavinių, parduotuvių ir kitokių balaganų. Diena miestelis snaudžia, užtat naktį prasideda "gegužinės" iki pat paryčių, nedraudžiama niekas, 95% tūso dalyvių - jaunimas.

MAISTAS: pusryčius gaudavome nakvynės vietoj, maisto įvairovė pakankamai didelė, nuo vaisių pasirinkimo įvairovės, akys išsibėgiodavo į skirtingas vietas. Pusryčiai prasidėdavo nuo 7.00 iki 10.00h pasistengdavome atsikelti ankščiau, kad per tą laiką prie stalo suvaikščiote mažiausiai tris kartus J Jokių dėl to apribojimų, pastabų ar pasipiktinusių žvilgsnių nesulaukėme. Vietiniai juk supranta, sportininkai turi maitintis gerai! Pietaujame/vakarieniaujame toj pačioj valgykloj (7 litai) arba restoranėliuose ant vandenyno kranto. Kainos juokingos, restoranėlius palikdavome prisikišę ir "prisipylę" pilvus. Per visą laiką, nei karto neteko skūstis bet kokiais pilvo skausmais, ko žinoma labiausiai bijojom. Važiuodami į Braziliją prisikrovėm krūvas „virškinimą gerinančių", vaistų, kuriuos kelionės gale teko vežtis atgal..

GYVENIMAS: dydžiąją dalį laiko gyvenome viešbutyje su skambiu pavadinimu "hotel do capitao", nuo jo iki kaitspoto 2km asfaltuotu keliu (!), kambario nuomos kaina (30 lt. - kambarys vienam; 40 lt. - dviem, įskaitant pusryčius + 7 lt. vakarienė). Kambariai švarūs ir tvarkingi, aptarnaujantis personalas net per daug malonus ir paslaugus (nors ar būna per daug?), viešbučio savininkai, nuolat teiraudavosi ar viskas OK?! Nieko kito nelikdavo pasakyti, tik kaip OK!

SAUGUMAS: nei miestelyje, nei gyvenamoj vietoj, nei kaitspote nebuvo jokių incidentų, iš atvykėlių nieko panašaus išgirsti irgi neteko. Prisiminus LT, keista matyti, kad vietiniai gyventojai neturi jokios agresijos apraiškų, nei karto neteko matyti ar net pajusti kažką panašaus ant savęs. Teko dalyvauti ne viename renginy, su "šokiais, dainom ir estrada", jokio priekabiavimo, kreivų pasipiktinusių žvilgsnių ar muštynių neteko stebėti.

Praleidę beveik tris (o kai kas, beveik penkis!) mėnesius šioje šalyje, artimiau susipažinome su jos kultūra ir papročiais. Viena aišku, Brazilija labai didelė šalis ir spręsti apie visą šalį iš nedidelio regiono dalies, būtu labai subjektyvu, todėl aprašėme tik konkrečias vietoves, kuriose teko lankytis ir leisti laiką.

Bet kuriuo atveju, tai šalis, kurią reikia bent kartą aplankyti. Patiks, nepatiks, kiekvienas nusispręs pats sau, bet jei pasitaikytu proga, nepraleiskite jos!