Nardymas požemiuose

Nardymas požemiuose (cave diving) yra viena sudėtingiausių techninio nardymo rūšių, tampriai susijusi su speleologija.

Lietuvos speleologų klubo „Aenigma" nariai, vadovaujami Aido Gudaičio, šiemet ruošiasi nusileisti į giliausią pasaulio

Kruberio-Voronjos urvą ir 2150 m gylyje įamžinti Lietuvos vardą (plačiau - http://www.gilyn.lt/ bei http://www.speleo.lt/ , DELFI video).

Siekdami šio tikslo jie turės įveikti sifonus (vandeniu užtvindytas urvo dalis).

Mūsų nardymo instruktorius Vytis Vilkas, turbūt vienintelis Lietuvoje turintis tokią nardymo požemiuose patirtį, padeda

kolegos iš „Aenigmos", perduodamas visas reikalingas teorines ir praktines nardymo požemiuose žinias ir įgūdžius.

„Aenigmos" nariai turi labai didelę speleologinę patirtį, todėl trūkstamas žinias nardymo srityje perima labai greitai.

Manome, kad po kelių mėnesių treniruočių baseine, užtvindytuose Kauno fortuose ir gamtiniuose požemiuose, „Aenigmos" nariai bus visiškai pasiruošę įveikti Kruberio - Voronjos sifonus.

Praėjusį savaitgalį (2009 03 27-29 d.) treniruotės buvo itin intensyvios. Iš Maskvos su dviem kolegomis atvyko žinomas speleologas Aleksejus Aksionovas.

Kauno VIII fortas (penktadienis) 

Užtvindytus Kauno fortus Vytis pradėjo tyrinėti 1988 m, jis jau skaičiuoja per 100 panėrimų VIII, IV, X ir VII fortuose.

Dėl didžiausio užtvindyto ploto, treniruotėms buvo pasirinktas VIII fortas. Šis fortas - ideali vieta panašaus pobūdžio treniruotėms. Fortas labai patiko ir A. Aksionovui, jo žodžiais tariant - tai artimiausia vieta nuo Maskvos, tinkama tokioms treniruotėms.

Speleologai treniravosi naudodami įvairias įrangos konfiguracijas, rinkdamiesi pačią tinkamiausią konkrečiam nėrimui. Mokėsi išvedžioti kelią žyminčią virvę, tiek esant geram matomumui, tiek visiškoje tamsoje.

Didelis dėmesys buvo skirtas nardymo uždarose patalpose psichologijai, tai vienas svarbiausių faktorių, lemiančių išgyvenimą tokiose sąlygose.

Žalsvasis šaltinis (šeštadienis, sekmadienis) 

Nardyti gamtiniuose požemiuose Vytis pradėjo 1989 m., šiuo metu gerai žinomam Mchishta sifone Kaukaze.

Žalsvuoju šaltiniu jis susidomėjo 2007 m., po A. Aksionovo apsilankymo jame. Tada svečias nusileido į šachtą ir pastebėjo šaltinyje dvi esančias sales, kurias pavadino „Saulėtąja" ir „Aenigma".

Kartu su kolegomis Vytis toliau tyrinėjo šį objektą. Po keleto nėrimų jis „Saulėtosios" salės gale atrado naują siaurą šachtą, kuria nusileido į 20 m gylį ir atrado dar vieną salę, kuri vėliau buvo pavadinta „Žemutine".  

Tai giliausias speleo panėrimas Lietuvos teritorijoje. Vėliau ten nusileido ir A. Aksionovas.

Šį savaitgalį Lietuvos speleologai kartu su kolegomis iš Maskvos keletą kartų panėrė į Žalsvąjį šaltinį, dar kartą apžiūrėjo „Saulėtąją" ir „Aenigmos" sales. Lietuviams tai buvo pirmas savarankiškas panėrimas gamtiniame požemyje, tai lyg sunkių treniruočių apvainikavimas.

Visi nėrimai praėjo sklandžiai, nežiūrint gan atšiaurių oro sąlygų ir Lėvens upės potvynio.

Likėnų versmė (šeštadienis)  

Vytis Vilkas ir Aleksejus Aksionovas panėrė į Likėnų versmę tikėdamiesi padaryti dar vieną geografinį atradimą Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į labai didelį šaltinio debitą (didžiausias Lietuvoje), buvo planuojama atrasti dar vieną karstinį darinį, panašų į Žalsvąjį šaltinį.

Išorinis versmės vaizdas teikė daug vilčių, bet panėrus pasirodė, kad versmės anga sudaryta iš akmenų sangrūdos ir vanduo teka tiesiog per plyšius tarp akmenų.

Narai pabandė rasti didesnes ertmes prastumdydami akmenis, bet panašu, kad tokių ertmių gali ir nebūti. Šis objektas reikalauja didesnio tyrinėjimo.

Dėkojame visiems dalyvavusiems, Ryčiui ir Agnei už pagalbą ir ypač Ramūnui Stulgai už svetingumą.