Baltijos jūra

Dabartinis Baltijos jūros plotas be salų sudaro apie 422 tūkst. 700 km2. Nuo piečiausio taško Oderio įlankoje iki šiauriausio Botnijos įlankoje yra apie 1300 km. Iš vakarų į rytus nuo Skageno kyšulio iki Sankt Peterburgo susidaro apie 1070 km. Ši jūra laikoma seklia (vidutinis gylis 48 m, didžiausias 459 m), jos vandens tūris tik apie 20 tūkst. 300 km3. Jūros baseino plotas 1,55 mln. km3.

Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse galima apžiūrėti 6 paskendusius laivus, vieną lėktuvą ir keletą vietų kur yra labai įdomus dugno reljefas. Nardyti reikia iš laivo kuris nuplukdytų į nėrimo vietą nes šios vietos nuo kranto nutolusios nuo 1 iki 4 km. Deja išplaukimas į jūra įmanomas tik tada kai vėjo greitis yra mažiau kaip 5 m per sekundę. Galima nerti tiesiog nuo kranto, bet dėl jūros seklumo reiktų toli plaukti, kad rasti didesnius gylius. Prie Palangos tilto galo yra tik apie 4,5 m gylio, tiesa čia galima apžiūrėti tilto polius ir daugybę turistų išmestų monetų.

Taip pat Baltijos jūroje galima nardyti ir kaimyninėse valstybėse. Nemažai paskendusių laivų yra Latvijos teritorijoje, Estijos teritoriniuose vandenyse yra draudžiamas nardymas prie nuskendusių objektų. Lenkijos teritoriniuose vandenyse yra daug įdomių vietų, čia yra didelis privalumas nes nardant netoli Gdansko esančiame miestelyje Jastarne galima išplaukti į įlanką kur nardyti galima beveik visus metus nepriklausomai nuo oro sąlygų. Įlankoje niekada nebūna stipraus vėjo. Čia galima pamatyti natūraliai nuskendusius laivus, tame tarpe povandeninį laivą, taip pat yra laivas specialiai nuskandintas Lenkijos karinių pajėgų ir pritaikytas povandeniniams mokimams. Laivų yra nuo 8 iki 80 m gyliuose.  

Mūsų nardymo instruktoriai mielai smulkiai papasakos ką čia galima pamatyti arba palydės ir aprodys nardymo entuziastams jūros gelmes. Į Lenkiją ir Latviją nardymo keliones (žiūrėti skiltį „Kelionės").